Veislės standartas
FCI standartas nr. 146/1996-12-10/ Didžioji Britanija
RODEZIJOS RIDŽBEKAS
KILMĖS ŠALIS: Pietų Afrika.
Standartas pasiūlytas Pietų Afrikos veisėjų asociacijos ir Zimbabvės veisėjų klubo.
GALIOJANČIO STANDARTO ORIGINALO PASKELBIMO DATA: 1996-12-10
PASKIRTIS: Rodezijos ridžbekai daugelyje pasaulio šalių vis dar yra naudojami medžioklei, tačiau ypatingai vertinami kaip sarginiai šunys ir šeimos šunys.
FCI KLASIFIKACIJA: 6 grupė – šunys pėdsekiai ir panašios veislės;
3 sekcija – panašios veislės.
Neturi darbinės klasės.
TRUMPA VEISLĖS ISTORIJA: Rodezijos ridžbekai šiuo metu yra vienintelė registruota veislė, kilusi iš Pietų Afrikos. Veislės protėviai gali būti atsekti iki Gerosios vilties kyšulio kolonijos Pietų Afrikoje, kur jie susikryžmino su pirmųjų kolonistų šunimis ir pusiau prijaukintais Hotentotų genties medžiokliniais šunimis, pasižymėjusiais stačių plaukų ketera. Rodezijos ridžbekai, dar vadinti Liūtų šunimis, medžiodavo grupelėmis po du ar tris, o jų pirminė paskirtis buvo susekti laimikį (ypač liūtus) ir, pasinaudojant savo ypatingu mitrumu, išlaikyti jį vietoje, kol atvyks medžiotojai.
Originalus standartas, kurio apmatus padarė F.R.Barnes Bulavajuje, Rodezijoje (dab. Zimbabvė) 1922 m., buvo paremtas dalmatinų standartu ir buvo patvirtintas Pietų Afrikos veisėjų asociacijos 1926 m.
BENDRA IŠVAIZDA: Rodezijos ridžbekas – puikiai subalansuotas, stiprus, raumeningas, gyvybingas ir aktyvus šuo, simetriškas, gebantis ilgai išlaikyti didelį judėjimo tempą. Ypač pabrėžiamas vikrumas, elegancija ir tvirtumas, be tendencijos į masyvumą. Būdingas veislės bruožas – ridžas - pasišiaušusių plaukų ketera, susiformuojanti kailiui ant keteros augant į priešingą pusę nei visas kitas kailis. Ridžas turi būti aiškiai apibrėžtas, simetriškas, smailėjantis į užpakalinių kojų pusę. Ridžas turi prasidėti iš karto už menčių ir tęstis iki klubikaulių (dubens kaulų). Ridžas turi turėti tik du identiškus verpetus, esančius lygiagrečiai vienas kito. Verpetai neturi nusitęsti žemyn daugiau nei per 1/3 ridžo ilgio. Geras vidutinis ridžo plotis – apie 5 cm.
ELGESYS/TEMPERAMENTAS: orus, sumanus, abejingas nepažįstamiesiams, nerodantis nei agresijos, nei baimės.
GALVA
KAUKOLĖS SRITIS:
Kakta: turi būti pakankamo ilgio (kaktos plotis tarp ausų, atstumas nuo pakaušio iki kaktos perėjimo į snukį, taip pat atstumas nuo kaktos perėjimo į snukį iki nosies galiuko – lygūs), plokščia ir plati tarp ausų. Ramybės būsenoje ant galvos neturi būti raukšlių.
Perėjimas: turi būti pakankamai aiškiai išreikštas, ne vienoje tiesioje linijoje nuo nosies iki pakaušio kaulo.
PRIEKINĖ GALVOS DALIS:
Nosies veidrodėlis: juodas arba rudas. Jeigu nosis juoda, akys turi būti tamsios, jei nosis ruda - akys gintarinės.
Snukis: ilgas, didelis ir stiprus.
Lūpos: lygios, gerai uždengiančios žandikaulius.
Žandikauliai/dantys: žandikauliai stiprūs, puikus, taisyklingai žirkliškas sukandimas, t.y., sukandus dantis viršutiniai dantys vidinėmis pusėmis tvirtai prisiglaudžia prie apatinių dantų išorinių pusių ir sudaro kvadratinį žandikaulį. Dantys turi būti gerai išsivystę, ypač iltys.
Skruostai: skruostai turi būti glotnūs.
Akys: gan toli viena nuo kitos, apvalios, skaisčios ir blizgančios, žvilgsnis protingas, spalvos – derančios prie kailio spalvos.
Ausys: išaugusios gana aukštai, vidutinio dydžio, gan plačios prie pagrindo, tolygiai smailėjančios, užapvalintais galiukais, laikomos prie galvos.
Kaklas: gan ilgas, stiprus, be nuokaros.
KŪNAS:
Nugara: stipri.
Strėnos: stiprios, raumeningos, šiek tiek apvalėjančios.
Krūtinė: neturi būti per plati, tačiau turi būti labai gili ir talpi; krūtinkaulis turi siekti alkūnę. Žiūrint iš šono, turi matytis priekinė krūtinės linija. Šonkauliai šiek tiek spyruokliuojantys, negali būti apvalūs kaip statinės lankai.
UODEGA: stipri prie pagrindo, palaipsniui siaurėjanti, lygi. Turi būti vidutinio ilgio. Negali būti nei per aukštai, nei per žemai, turi būti laikoma šiek tiek išlenkta į viršų, bet negali užsiriesti.
GALŪNĖS
PRIEKINĖS GALŪNĖS: priekinės kojos turi būti idealiai tiesios, stiprios, kaulingos, alkūnės priglaustos prie kūno. Žiūrint iš šono, priekinės kojos turi atrodyti storesnės nei žiūrint iš priekio.
Pečiai: pečiai turi būti nuožulnūs, lygūs ir raumeningi.
Riešo sąnarys: stiprus, elastingas.
UŽPAKALINĖS GALŪNĖS: užpakalinių kojų raumenys lygūs, gerai išreikšti.
Kelio sąnarys: taisyklingos formos.
Kulkšnis: stipri, nuleista žemyn.
Pėdos: pėdos turi būti kompaktiškos, apvalios, gerai išlenktais pirštais, tvirtomis, elastingomis pagalvėlėmis, apsaugotos tarp pirštų ir pagalvėlių augančiais plaukais.
EISENA/JUDĖJIMAS: juda tiesiai pirmyn, laisvai ir aktyviai.
KAILIS:
PLAUKAI: turi būti trumpi ir tankūs, iš išvaizdos glotnūs ir žvilgantys, bet ne šilkiniai, taip pat nepanašūs į vilną.
SPALVA: nuo šviesios kviečių iki raudonos kviečių spalvos. Leidžiami maži balti lopeliai ant krūtinės ir pirštų, bet per dideli balti plotai, taip pat balta spalva ant pilvo ar virš pirštų nepageidaujama. Leidžiamas tamsus snukis ir ausys. Labai nepageidaujamas per didelis tamsių plaukų kiekis kitose kailio vietose.
DYDIS IR SVORIS:
Aukštis ties ketera: Šunys - 63-69 cm, kalės - 61-66 cm.
Svoris: Šunys - 36,5 kg, kalės - 32 kg.
TRŪKUMAI: Bet koks nukrypimas nuo aukščiau išvardintų punktų turi būti vertinamas kaip trūkumas, kurio rimtumas vertinamas tiksliai proporcingai nukrypimo laipsniui.
DISKVALIFIKACINĖS YDOS: agresyvus ar bailus elgesys
šunys, turintys aiškiai išreikštus fizinius arba elgesio nukrypimus.
PASTABA: Patinai privalo turėti dvi akivaizdžiai normaliai išsivysčiusias sėklides, pilnai nusileidusias į kapšelį.
Tik atitinkantys standartą sveiki šunys gali būti naudojami veisime.
RODEZIJOS RIDŽBEKAS
KILMĖS ŠALIS: Pietų Afrika.
Standartas pasiūlytas Pietų Afrikos veisėjų asociacijos ir Zimbabvės veisėjų klubo.
GALIOJANČIO STANDARTO ORIGINALO PASKELBIMO DATA: 1996-12-10
PASKIRTIS: Rodezijos ridžbekai daugelyje pasaulio šalių vis dar yra naudojami medžioklei, tačiau ypatingai vertinami kaip sarginiai šunys ir šeimos šunys.
FCI KLASIFIKACIJA: 6 grupė – šunys pėdsekiai ir panašios veislės;
3 sekcija – panašios veislės.
Neturi darbinės klasės.
TRUMPA VEISLĖS ISTORIJA: Rodezijos ridžbekai šiuo metu yra vienintelė registruota veislė, kilusi iš Pietų Afrikos. Veislės protėviai gali būti atsekti iki Gerosios vilties kyšulio kolonijos Pietų Afrikoje, kur jie susikryžmino su pirmųjų kolonistų šunimis ir pusiau prijaukintais Hotentotų genties medžiokliniais šunimis, pasižymėjusiais stačių plaukų ketera. Rodezijos ridžbekai, dar vadinti Liūtų šunimis, medžiodavo grupelėmis po du ar tris, o jų pirminė paskirtis buvo susekti laimikį (ypač liūtus) ir, pasinaudojant savo ypatingu mitrumu, išlaikyti jį vietoje, kol atvyks medžiotojai.
Originalus standartas, kurio apmatus padarė F.R.Barnes Bulavajuje, Rodezijoje (dab. Zimbabvė) 1922 m., buvo paremtas dalmatinų standartu ir buvo patvirtintas Pietų Afrikos veisėjų asociacijos 1926 m.
BENDRA IŠVAIZDA: Rodezijos ridžbekas – puikiai subalansuotas, stiprus, raumeningas, gyvybingas ir aktyvus šuo, simetriškas, gebantis ilgai išlaikyti didelį judėjimo tempą. Ypač pabrėžiamas vikrumas, elegancija ir tvirtumas, be tendencijos į masyvumą. Būdingas veislės bruožas – ridžas - pasišiaušusių plaukų ketera, susiformuojanti kailiui ant keteros augant į priešingą pusę nei visas kitas kailis. Ridžas turi būti aiškiai apibrėžtas, simetriškas, smailėjantis į užpakalinių kojų pusę. Ridžas turi prasidėti iš karto už menčių ir tęstis iki klubikaulių (dubens kaulų). Ridžas turi turėti tik du identiškus verpetus, esančius lygiagrečiai vienas kito. Verpetai neturi nusitęsti žemyn daugiau nei per 1/3 ridžo ilgio. Geras vidutinis ridžo plotis – apie 5 cm.
ELGESYS/TEMPERAMENTAS: orus, sumanus, abejingas nepažįstamiesiams, nerodantis nei agresijos, nei baimės.
GALVA
KAUKOLĖS SRITIS:
Kakta: turi būti pakankamo ilgio (kaktos plotis tarp ausų, atstumas nuo pakaušio iki kaktos perėjimo į snukį, taip pat atstumas nuo kaktos perėjimo į snukį iki nosies galiuko – lygūs), plokščia ir plati tarp ausų. Ramybės būsenoje ant galvos neturi būti raukšlių.
Perėjimas: turi būti pakankamai aiškiai išreikštas, ne vienoje tiesioje linijoje nuo nosies iki pakaušio kaulo.
PRIEKINĖ GALVOS DALIS:
Nosies veidrodėlis: juodas arba rudas. Jeigu nosis juoda, akys turi būti tamsios, jei nosis ruda - akys gintarinės.
Snukis: ilgas, didelis ir stiprus.
Lūpos: lygios, gerai uždengiančios žandikaulius.
Žandikauliai/dantys: žandikauliai stiprūs, puikus, taisyklingai žirkliškas sukandimas, t.y., sukandus dantis viršutiniai dantys vidinėmis pusėmis tvirtai prisiglaudžia prie apatinių dantų išorinių pusių ir sudaro kvadratinį žandikaulį. Dantys turi būti gerai išsivystę, ypač iltys.
Skruostai: skruostai turi būti glotnūs.
Akys: gan toli viena nuo kitos, apvalios, skaisčios ir blizgančios, žvilgsnis protingas, spalvos – derančios prie kailio spalvos.
Ausys: išaugusios gana aukštai, vidutinio dydžio, gan plačios prie pagrindo, tolygiai smailėjančios, užapvalintais galiukais, laikomos prie galvos.
Kaklas: gan ilgas, stiprus, be nuokaros.
KŪNAS:
Nugara: stipri.
Strėnos: stiprios, raumeningos, šiek tiek apvalėjančios.
Krūtinė: neturi būti per plati, tačiau turi būti labai gili ir talpi; krūtinkaulis turi siekti alkūnę. Žiūrint iš šono, turi matytis priekinė krūtinės linija. Šonkauliai šiek tiek spyruokliuojantys, negali būti apvalūs kaip statinės lankai.
UODEGA: stipri prie pagrindo, palaipsniui siaurėjanti, lygi. Turi būti vidutinio ilgio. Negali būti nei per aukštai, nei per žemai, turi būti laikoma šiek tiek išlenkta į viršų, bet negali užsiriesti.
GALŪNĖS
PRIEKINĖS GALŪNĖS: priekinės kojos turi būti idealiai tiesios, stiprios, kaulingos, alkūnės priglaustos prie kūno. Žiūrint iš šono, priekinės kojos turi atrodyti storesnės nei žiūrint iš priekio.
Pečiai: pečiai turi būti nuožulnūs, lygūs ir raumeningi.
Riešo sąnarys: stiprus, elastingas.
UŽPAKALINĖS GALŪNĖS: užpakalinių kojų raumenys lygūs, gerai išreikšti.
Kelio sąnarys: taisyklingos formos.
Kulkšnis: stipri, nuleista žemyn.
Pėdos: pėdos turi būti kompaktiškos, apvalios, gerai išlenktais pirštais, tvirtomis, elastingomis pagalvėlėmis, apsaugotos tarp pirštų ir pagalvėlių augančiais plaukais.
EISENA/JUDĖJIMAS: juda tiesiai pirmyn, laisvai ir aktyviai.
KAILIS:
PLAUKAI: turi būti trumpi ir tankūs, iš išvaizdos glotnūs ir žvilgantys, bet ne šilkiniai, taip pat nepanašūs į vilną.
SPALVA: nuo šviesios kviečių iki raudonos kviečių spalvos. Leidžiami maži balti lopeliai ant krūtinės ir pirštų, bet per dideli balti plotai, taip pat balta spalva ant pilvo ar virš pirštų nepageidaujama. Leidžiamas tamsus snukis ir ausys. Labai nepageidaujamas per didelis tamsių plaukų kiekis kitose kailio vietose.
DYDIS IR SVORIS:
Aukštis ties ketera: Šunys - 63-69 cm, kalės - 61-66 cm.
Svoris: Šunys - 36,5 kg, kalės - 32 kg.
TRŪKUMAI: Bet koks nukrypimas nuo aukščiau išvardintų punktų turi būti vertinamas kaip trūkumas, kurio rimtumas vertinamas tiksliai proporcingai nukrypimo laipsniui.
DISKVALIFIKACINĖS YDOS: agresyvus ar bailus elgesys
šunys, turintys aiškiai išreikštus fizinius arba elgesio nukrypimus.
PASTABA: Patinai privalo turėti dvi akivaizdžiai normaliai išsivysčiusias sėklides, pilnai nusileidusias į kapšelį.
Tik atitinkantys standartą sveiki šunys gali būti naudojami veisime.
